Kazys Kalpokas 1944 m. pabaigoje suorganizavo apie 150 partizanų junginį, o tų metų spalį Girsteikių miške jam pavesta vadovauti Kupreliškio valsčiaus partizanams, kurių būrys vadintas „Kupreliškiečių“ būriu. Onos Dapšytės-Kriukelienės kronikoje „Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika“ nurodoma, kad 1944–1945 m. karinių čekistų operacijų metu buvo nušauta apie 80 Kazio Kalpoko junginio partizanų. 1946 m. Kazys Kalpokas, įsigijęs fiktyvius Boliaus Rabašausko dokumentus, pasitraukė iš būrio ir gyveno legaliai; 1950 m. kovą Kalpokas pabėgo, kai buvo etapais vežamas į Vilnių, apsigyveno Rygoje, o 1951 m. gruodžio 7 d. vėl buvo suimtas ir nuteistas sušaudyti.
Onos Dapšytės-Kriukelienės kronikoje „Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika“ nurodoma, kad 1944–1945 m. karinių čekistų operacijų metu buvo nušauta apie 80 Kazio Kalpoko junginio partizanų.