Kauno pirklio Jono Kojalavičiaus ir Brigitos Beinartaitės sūnus Albertas (1609- 1677) jėzuitu tapo 1627 m., matyt, tėvams dar esant gyviems, jo jaunesnieji broliai jau buvę našlaičiai: 1634 m. Kazimieras (1617-1674), 1637 m. Petras (1620-1654).
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 329
Kauno pirklio Jono Kojalavičiaus ir Brigitos Beinartaitės sūnus Albertas (1609- 1677) jėzuitu tapo 1627 m., matyt, tėvams dar esant gyviems, jo jaunesnieji broliai jau buvę našlaičiai: 1634 m. Kazimieras (1617-1674), 1637 m. Petras (1620-1654).
Kauno miestiečių sūnūs buvo jau minėti broliai Albertas, Kazimieras ir Petras Kojaiavičiai, žinomi jėzuitų veikėjai, Albertas - didžiausias XVII a.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 356
Kauno miestiečių sūnūs buvo jau minėti broliai Albertas, Kazimieras ir Petras Kojaiavičiai, žinomi jėzuitų veikėjai, Albertas - didžiausias XVII a. Lietuvos istori- kas. Jų tėvai, pirklys Jonas Kojaiavičius ir Kauno miesto vaito Alberto Beinarto duktė Brigita, mirė 1627-1628 m. greičiausiai Kaune siautusio maro metu ir broliai visai jauni pateko į Vilniaus jėzuitų globą.
Kazimiero ir Petro Kojalavičių išlaikymas sudarė didžiąją globėjo išlaidų dalį.
Zigmantas Kiaupa, Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima (straipsnis, 1994 m.)
PDF 5
Citatos tekstas nepasiekiamas.