Tą aktą patvirtino pats Jogaila, jo broliai Skirgaila, Lengvenis, Kaributas ir Vytautas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 283
Livonijos ir Prūsų—-ligi Dubysos upės. Visose trijose Jogailos ir\nSlorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi\nkiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas,\nKarigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs\nbei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio\ntaryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Kaributas iki 1393 m. valdė Naugardo Sieversko kunigaikštiją, iš kurios jį pašalino Vytautas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 695
8 —\nKijevo kunig. Vladimiro pinigas; 9 — Naugardo Sieversko kunig. Kaributo\npinigas (abu kalti prieš 1393 m., nes tais metais jie buvo Vytauto pašalinti\niš savo kunigaikštijų).
Kaributas, Julijonos sūnus ir Jogailos brolis, buvo vienas iš trijų Jogailos ir Skirgailos sutarčių liudininkų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 283
Livonijos ir Prūsų—-ligi Dubysos upės. Visose trijose Jogailos ir\nSlorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi\nkiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas,\nKarigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs\nbei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio\ntaryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Kaributas pritarė 1382 m. Dubysos sutartims, kuriomis Jogaila įsipareigojo taikai su Ordinais ir krikštui.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 290
,\npo Kęstučio mirties, Jogailos įgaliotinių (Skirgailos ir Hanu\nlono) Dubysos įtakoje padarytieji trijų atskirų sutarčių aktai.\nPagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas\nmotinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vy\ngunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais\ntaikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikš\ntyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos:\nvisą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.
Kaributas, Jogailos brolis ir Naugardo Sieversko kunigaikštis, sukilo prieš Kęstutį, kai šis buvo apgulęs Jurbarką.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 112
Kaip tik tuo metu,\nkada Kęstutis buvo apgulęs Jurbarką, atėjo žinia, kad prieš jį\nsukilo Jogailos brolis, Naugardo Sieversko kunigaikštis Kari-\nbutas.
Kaributas, valdęs Seversko kunigaikštystę, sukėlė maištus Rusioje ir nepripažino Kęstučio viršenybės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 52
Vilniui grėsė naujas pavojus. Ir Lietuvos sostinė ilgai netvėrė Kęstučio valdžioje; vos tik jis išvijo vokiečius už Lietuvos ribų, kai maištai Ru sioje, sukelti Jogailos brolio Kaributo, viešpatavusio Severs- ko kunigaikštystėje ir nenorėjusio pripažinti Kęstučio vir šenybės, vertė šį vykti ten su visa kariauna. Palikdamas Vilnių, Trakų pilies gynybą ir valdžią pavedė savo sūnui, jaunajam Vytautui.
Karalių Jogailą saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią Vytautas buvo nusiuntęs dar prieš karą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 105
Karaliui buvo parinkta saugi vieta, iš kur jis galėjo matyti visą kovos lauką, o jo niekas nematė, ir jį apstatė geriausia sargyba. Jį saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią dar prieš karą Vytautas buvo Jogailai nusiuntęs. Nuo karaliaus stovyklos Lenkijos pusėn buvo sustatyta visa ei lė greičiausių ir visiškai paruoštų arklių, kuriais Jogaila galė tų pabėgti, jei kiltų pavojus iš kryžiuočių pusės.
Lydos miestas tuo metu buvo kunigaikščio Kaributo, saugojusio kraštą su Seversko kariuomene, buveinė.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 410
Žygio tikslas buvo Lydos miestas, tuo m etu kunigaikščio Kaributo, palikto eiti krašto sargybą su Seversko kariauna, buveinė; kryžiuočiai ne tikėtai priartėjo per užšąlusias balas, padegė papilęs; o tas ku nigaikštis, nepaisant gerus įtvirtinimus turinčios pilies, vienos mažiausiai lig tol Lietuvoje paliestos, gintis joje nenorėjo, sku biai su visais dvariškiais ir kariauna išvyko, visa ką, kas buvo pilyje ir mieste, palikdamas priešo grobiui. Buvo paimti gin klų sandėliai ir nemažai karo
Teodoras Narbutas Kaributą apibūdina kaip nenuoramą, praradusį Seversko kunigaikštystę, Lydą ir Naugarduką, o vėliau Naugarde-Severske gavusį valdą su bajorų laidavimo sąlyga.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 430
Kaributas, nenuorama ir tiek kartų savo tėvynei pakenkęs, jau matėme, kaip veltui prarado Seversko kunigaikštystę, o vė liau Lydą ir Naugarduką; Lenkijoje gyveno jau bemaž metai, tarsi kalėjime, tik sugrįžęs į Seversko žemę, gavo ten nemažą valdą Naugarde Severske, tačiau su sąlyga, kad vietos bajorai gera valia už jį laiduos ir duos ištikimybės priesaiką. Tie pati kėtiniai buvo - Dovydas Rusanas, Bazilijus Torošajus, Grigo rijus Nesvyžietis.