Jurijus Sviatoslavovičius, išsigandęs Vytauto kariuomenės, nuslėpė priešiškumą ir prijungė savo pajėgas prie Vytauto.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 347
Drucko kunigaikščiai, pirmųjų Rusios valdovų palikuonys, kurie šių neramumų pradžioje mažai klausė Vytauto ir atvirai rėmė Švitrigailą, po staigaus antpuolio sutriuškinti, supraS u tra m d o rusų didito, jog kur kas geriau malkus dauti Vytautą — kad ir nepatikimo — atlaidumo, nei iš naujo ginkluotis ir griebtis kalavijo, todėl nesunkiai, pažadėję ir prisiekę ištikimybę Vytautui bei jo įpėdiniams, susilaukė, ko prašė. Taip pat ir Jurijus Sviatoslavovičius, Smolensko valdovas, nors ir elgėsi kaip neabejotinas priešas, kol Vytautas dar nebuvo atvykęs, tačiau, išsigandęs atvykusios kariuomenės, užslėpė nedraugiškus jausmus ir prijungė, puoselėdamas tam tikrus sumanymus, savo karines jėgas prie Vytauto. Smolenskiečiams prisidėjus, padidėjusi Vytauto kariuomenė buvo nuvesta į Vitebską.
Jurijus Sviatoslavovičius prisiekė ištikimybę, prisiėmė duoklininko pareigas ir gavo valdyti Smolenską.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 345
Tuo tarpu kunigaikštis Jurgis Sviatoslavovičius1 prisiekė ištikimybę ir prisiėmė kitas duoklininko pareigas, gaudamas valdyti Smolenską, o jo brolis Glėbas liko Vytauto belaisviu1 2.
Teodoras Narbutas Jurijų Sviatoslavovičių, Glebo brolį, apibūdina kaip neramų maištautoją, prieš kurį su jo globėju Olegu stojo Lengvenis Simonas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 455
Dėl kunigaikščio Jurgio, Glebo brolio, neramaus maištautojo, tiek prieš savo kunigaikštystę, tiek prieš Lietuvą, Riazanės kunigaikščio Olego globotą, pasakytina, kad prieš tą sąmokslininką ir jo globėją tučtuojau stojo kunigaikštis Lengvenis Simonas su Lietuvos kariauna ir smolenskiečiais, nukariavo žemes tarp Okos bei Dono ir grobį nusigabeno į Lietuvą.
Jurijus Sviatoslavovičius susitaikė su Vytautu, kuris jam skyrė didžiulę valdą su Roslavlio miestu.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 455
Galop ir kunigaikštis Jurgis susitaikė su didžiuoju kunigaikščiu, kuris jam davė didžiulę valdą su Roslavlio miestu1.
Teodoras Narbutas rašo, kad 1406 m. rugpjūčio 5 d. Smolensko kunigaikštis Jurijus Sviatoslavovičius su rinktine plėšikautojų gauja užpuolė, apiplėšė ir sudegino Lydą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 510
1406 m etų rugpjūčio 5 dieną Smolensko kunigaikštis Jurgis Sviatoslavovičius su rinktine plėšikautojų gauja užpuolė Lydą, apiplėšė ir ją sudegino; veržėsi ir į pilį, tačiau veltui. To kunigaikščio žmona su vaikais buvo pilyje nelaisvėje