Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
16 teiginių14 įrašų9 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 16 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–16 iš 16 teiginių
Julijona buvo Tverės kunigaikščio Aleksandro duktė ir Algirdo žmona.
PDF 270
Tada jis jau buvo našlys, ir iš Maskvos kunigaikščio Simano ir metropolito Teognosto gavo leidimą (1349 ar 1350) vesti Tverės kunigaikščio Aleksandro dukterį Julijoną^15.
Julijona paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente kartu su kunigaikščio taryba.
PDF 283
Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Remiantis Torno analų žinia, Julijonos įtaka aiškinamas Jogailos atsisakymas judėti pas magistrą.
PDF 284
pavasarį bus žinojęs apie projektus kviesti jį Lenkijos karaliumi ir sutuokti su Jadvyga. Remiantis Torno analų žinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis pas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva butų pakrikštyta lotynų apeigomis. Į karo stovį patekus kryžiuočių su Jogaila santykiams, ordinas turėjo labiau susidomėti Vytautu ir jį palaikyti.
Julijona prisidėjo prie Jogailos sutarties su Ordinu, nukreiptos prieš Kęstutį, sudarymo.
PDF 111
Šita Jogailos sutartis, nukreipta prieš dėdę, buvo sudaryta ne tiek Jogailos, kiek giminių — brolių ir motinos Julijonos — pastangomis.
Julijonos sūnūs Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas ir Švitrigaila buvo trijų Jogailos ir Skirgailos sutarčių liudininkai.
PDF 283
Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Zenonas Ivinskis, remdamasis Torno analais, svarsto, kad Julijona galėjo nenorėti Lietuvos krikšto lotynų apeigomis.
PDF 284
pavasarį bus žinojęs apie projektus kviesti jį Lenkijos karaliumi ir sutuokti su Jadvyga. Remiantis Torno analų žinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis pas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva butų pakrikštyta lotynų apeigomis. Į karo stovį patekus kryžiuočių su Jogaila santykiams, ordinas turėjo labiau susidomėti Vytautu ir jį palaikyti.
Po Onos mirties Vilniuje 1418 m. Vytautas nusprendė vesti jos dukterėčią Julijoną, Jono Algimantaičio dukterį.
PDF 165-166
149 ## Puslapis 166 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vytautas savo sostinėje su visa ištaiga priėmė Vladislovą Jogailą, vėl apsilankiusį Lietuvoje, kad numaldytų nuolatos atsinaujinančius kivirčus su kryžiuočiais, ir dosniai ją apdalijo dovanomis; bet vėliau Vilniaus reikalai darėsi liūdnesni. Kai Vilniuje (1418 m.) mirė Vytauto žmona Ona, kuri kadaise didžiausios pagarbos vertu pasišventimu jį iš Krėvos pilies kalėjimo didvyriškai išvadavo73, didysis kunigaikštis nusprendė vesti jos dukterėčią Julijoną, Alšėnų kunigaikščio Jono Algimantaičio dukterį.
Julijonos noru Algirdas sutiko priimti krikščionybę ir Vitebske pastatė rusams dvi šventoves.
PDF 224
Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną dovanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą. Algirdas, nors viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, tačiau, neseniai savo žmonos Julijonos, Vitebsko kunigaikščio dukters, noru sutikęs priimti krikščionybę, neatmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą šventovių. Palankumą krikščionybei jis, be to, parodė, žiauriai tuo metu atkeršydamas už krikščionių šventikų nužudymą.
Didysis Ordino magistras 1423 m. Reino vynu malo nino ir kunigaikštienę Julijoną, antrąją Vytauto žmoną, už ką ji atsidėkodama magistrui pasiuntė aukštą kepu rę ir porą pirštinių (24).
PDF 4
Didysis Ordino magistras 1423 m. Reino vynu malonino ir kunigaikštienę Julijoną, antrąją Vytauto žmoną, už ką ji atsidėkodama magistrui pasiuntė aukštą kepurę ir porą pirštinių (24).
1349 m. Algirdas vedė Tverės kunigaikščio Aleksandro Michailovičiaus dukterį Julijoną, savo pirmosios žmonos Marijos seserį; santuoką palaimino metropolitas Teognostas.
PDF 98
Netrukus po to ir pats Algirdas, jau keleri metai našlys po Vitebsko kunigaikštytės Marijos mirties, vedė Julijoną, Aleksandro Michailovičiaus, Tverės kunigaikščio, dukrą, taip pat Simono giminaitę, nes buvo tikra jo žmonos Marijos sesuo. Metropolitas Teognostas pats palaimino tą santuoką, ir šitaip dėl sesers mirties nutrūkusius giminystės saitus Algirdas atnaujino antrąkart santuokos ryšiais susisiejęs su kunigaikščių, viešpataujančių Maskvoje, gimine. Visa tai vyko dėjosi 1349 metais1.
1341 m. Algirdas antrą kartą vedė Julijoną, Tverės kunigaikščio Aleksandro dukterį, o Rusios kronikininkai, Teodoro Narbuto teigimu, tvirtino, kad Algirdas priėmė krikštą.
PDF 229
1341 metais** antrąkart vedė, susituokdamas su Tverės kunigaikščio Aleksandro dukra Julijona, Rusios kronikininkai griežtai teigia jį priėmus krikštą1 2;
Teodoras Narbutas spėja, kad ąžuolas, ant kurio buvo pakarti kankiniai, stovėjo Švenčiausiosios Trejybės cerkvės vietoje, o pirmoji cerkvė buvo pastatyta Julijonos Algirdienės laikais.
PDF 563
Ąžuolas, ant kurio šakų buvo pakarti kankiniai, galėjo būti toje vietoje, kur Švenčiausiosios Trejybės cerkvė buvo pastatyta vėlesniais laikais, nes pirmoji jos statyba yra antrosios Algirdo žmonos Julijonos, kurią buvo vedęs 1349 metais (§ 1218) laikų, tad neilgai trukus, po tų šventų žmonių nukankinimo, ir galbūt siekiant pagerbti pirmą jų kapo duobę, juk galima teigti, kad pagonys iš pradžių po tuo pačiu ąžuolu juos buvo palaidoję.
Šv. Julijonos, mergaitės ir kankinės, gyvenimo pavyzdžiu Valančius moko aukotis Dievo garbei savanoriškai.
PDF 96
Šv. Julijonos, mergaitės ir kankinės, gyvenimo pavyzdžiu vysk. M. Valančius moko aukotis Dievo garbei savanoriškai, o ne tik gyvenimo aplinkybėms
Julijona buvo antroji Vytauto žmona.
PDF 255
Julijona, Alšėnų kunigaikštytė, buvo ne trečioji, o antroji Vytauto žmona, ištekėjusi už Vytauto Gardine 1418 m. prieš Kalėdas.
Algirdas vedė Julijoną ir dėl jos priėmė krikštą bei rusų tikėjimą.
PDF 72
Kunigaikštis Algirdas, vedęs Vitebsko kunigaikštytę Julijoną, dėl jos priėmė krikštą ir rusų tikėjimą, o visi lietuvių didikai pasiliko pagonys.
Šaltinio pasakojime apie 1331 m. Julijona įsakė panaikinti Ragučio maldyklą ir jos vietoje įkūrė cerkvę su šventiku.
PDF 273
Maldyklą panaikino apie 1331 metus, įsakius Julijonai, Vitebsko kunigaikščio dukteriai, šlovingo ir švento atminimo valdovei, Lietuvos ir Rusios didžiojo kunigaikščio Algirdo žmonai. Ši pamaldi krikščionė kunigaikštienė, savo amžiaus rusų tautos krikščionių, arba cerkvės, atrama, minėtosios Ragučio maldyklos vietoje įkūrė cerkvę su šventiku. Ji ir šiandien liaudiškai vadinama Petionka nuo senojo miško, kurio pavadinimas kilęs nuo Ragučio šventikų, vadintųpietiniki, kitaip Puotininkai (Potinikaj), tai yra ištvirkėliai.