Julijona buvo Tverės kunigaikščio Aleksandro duktė ir Algirdo žmona.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 270
Tada jis jau buvo našlys, ir iš Maskvos kunigaikščio Simano ir\nmetropolito Teognosto gavo leidimą (1349 ar 1350) vesti Tverės\nkunigaikščio Aleksandro dukterį Julijoną^15.
Julijona paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente kartu su kunigaikščio taryba.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 283
Visose trijose Jogailos ir\nSlorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi\nkiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas,\nKarigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs\nbei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio\ntaryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Remiantis Torno analų žinia, Julijonos įtaka aiškinamas Jogailos atsisakymas judėti pas magistrą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 284
pavasarį bus žinojęs apie projektus kviesti jį\nLenkijos karaliumi ir sutuokti su Jadvyga. Remiantis Torno analų\nžinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis\npas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva\nbutų pakrikštyta lotynų apeigomis.\nĮ karo stovį patekus kryžiuočių su Jogaila santykiams, ordinas\nturėjo labiau susidomėti Vytautu ir jį palaikyti.
Julijona prisidėjo prie Jogailos sutarties su Ordinu, nukreiptos prieš Kęstutį, sudarymo.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 111
Šita Jogailos sutartis, nukreipta prieš dėdę, buvo sudaryta\nne tiek Jogailos, kiek giminių — brolių ir motinos Julijonos —\npastangomis.
Julijonos sūnūs Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas ir Švitrigaila buvo trijų Jogailos ir Skirgailos sutarčių liudininkai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 283
Visose trijose Jogailos ir\nSlorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi\nkiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas,\nKarigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs\nbei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio\ntaryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Zenonas Ivinskis, remdamasis Torno analais, svarsto, kad Julijona galėjo nenorėti Lietuvos krikšto lotynų apeigomis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 284
pavasarį bus žinojęs apie projektus kviesti jį\nLenkijos karaliumi ir sutuokti su Jadvyga. Remiantis Torno analų\nžinia, dar gali būti samprotaujama, kad Jogaila atsisakė judintis\npas magistrą įtakoje Julijonos^21 , kuri galėjo nenorėti, kad Lietuva\nbutų pakrikštyta lotynų apeigomis.\nĮ karo stovį patekus kryžiuočių su Jogaila santykiams, ordinas\nturėjo labiau susidomėti Vytautu ir jį palaikyti.
Po Onos mirties Vilniuje 1418 m. Vytautas nusprendė vesti jos dukterėčią Julijoną, Jono Algimantaičio dukterį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 165-166
149\n\n## Puslapis 166\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nVytautas savo sostinėje su visa ištaiga priėmė Vladislovą Jo\ngailą, vėl apsilankiusį Lietuvoje, kad numaldytų nuolatos at\nsinaujinančius kivirčus su kryžiuočiais, ir dosniai ją apdalijo \ndovanomis; bet vėliau Vilniaus reikalai darėsi liūdnesni. Kai \nVilniuje (1418 m.) mirė Vytauto žmona Ona, kuri kadaise di\ndžiausios pagarbos vertu pasišventimu jį iš Krėvos pilies ka\nlėjimo didvyriškai išvadavo73, didysis kunigaikštis nuspren\ndė vesti jos dukterėčią Julijoną, Alšėnų kunigaikščio Jono \nAlgimantaičio dukterį.
Julijonos noru Algirdas sutiko priimti krikščionybę ir Vitebske pastatė rusams dvi šventoves.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 224
Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną do\nvanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą.\nAlgirdas, nors viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, ta\nčiau, neseniai savo žmonos Julijonos, Vitebsko kuni\ngaikščio dukters, noru sutikęs priimti krikščionybę, ne\natmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą\nšventovių. Palankumą krikščionybei jis, be to, parodė,\nžiauriai tuo metu atkeršydamas už krikščionių šventi\nkų nužudymą.
Didysis Ordino magistras 1423 m. Reino vynu malo nino ir kunigaikštienę Julijoną, antrąją Vytauto žmoną, už ką ji atsidėkodama magistrui pasiuntė aukštą kepu rę ir porą pirštinių (24).
Lituanistika-7542-Puotos-Lietuvos-valdovo-dvare-gotikos-laikais — Puotos Lietuvos valdovo dvare Gotikos laikais (XIV a. pab.-XV a.)
PDF 4
Didysis Ordino magistras 1423 m. Reino vynu malo nino ir kunigaikštienę Julijoną, antrąją Vytauto žmoną, už ką ji atsidėkodama magistrui pasiuntė aukštą kepu rę ir porą pirštinių (24).
1349 m. Algirdas vedė Tverės kunigaikščio Aleksandro Michailovičiaus dukterį Julijoną, savo pirmosios žmonos Marijos seserį; santuoką palaimino metropolitas Teognostas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 98
Netrukus po to ir pats Algirdas, jau keleri metai našlys po Vitebsko kunigaikštytės Marijos mirties, vedė Julijoną, Alek sandro Michailovičiaus, Tverės kunigaikščio, dukrą, taip pat Si mono giminaitę, nes buvo tikra jo žmonos Marijos sesuo. Metropolitas Teognostas pats palaimino tą santuoką, ir šitaip dėl sesers mirties nutrūkusius giminystės saitus Algirdas atnaujino antrąkart santuokos ryšiais susisiejęs su kunigaikščių, viešpatau jančių Maskvoje, gimine. Visa tai vyko dėjosi 1349 metais1.
1341 m. Algirdas antrą kartą vedė Julijoną, Tverės kunigaikščio Aleksandro dukterį, o Rusios kronikininkai, Teodoro Narbuto teigimu, tvirtino, kad Algirdas priėmė krikštą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 229
1341 metais** antrąkart vedė, susituokdamas su Tverės kunigaikš čio Aleksandro dukra Julijona, Rusios kronikininkai griežtai tei gia jį priėmus krikštą1 2;
Teodoras Narbutas spėja, kad ąžuolas, ant kurio buvo pakarti kankiniai, stovėjo Švenčiausiosios Trejybės cerkvės vietoje, o pirmoji cerkvė buvo pastatyta Julijonos Algirdienės laikais.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 563
Ąžuolas, ant kurio šakų buvo pakarti kankiniai, galėjo būti toje vietoje, kur Švenčiausiosios Trejybės cerkvė buvo pa statyta vėlesniais laikais, nes pirmoji jos statyba yra antrosios Algirdo žmonos Julijonos, kurią buvo vedęs 1349 metais (§ 1218) laikų, tad neilgai trukus, po tų šventų žmonių nukankinimo, ir galbūt siekiant pagerbti pirmą jų kapo duobę, juk galima teig ti, kad pagonys iš pradžių po tuo pačiu ąžuolu juos buvo palai doję.