Nau\njų karių ieškojo visoje Lietuvoje. Čekui Jonui Černi-\nnui Aleksandras pavedė nusisamdyti Čekijoje bei Vo\nkietijoje didelius algininkų būrius. Poznanėje netrukus\nsvetimšalių kariams iš tiesų sumokėjo algą, tačiau sam\ndytinė kariuomenė neatvyko laiku į stovyklą, nes už-\ngaišo pakelėje beplėšikaudama.
Atvestas pas Ivaną, Konstan tinas, tironui įsakius, turėjo iškęsti neapsakomus kan kinimus: ne tik kojas jam it vergui surakino grandinė mis, bet ir rankas užlaužė už nugaros ir nelyginant raiščiais apliejo ištirpintu švinu. Apie šį pralaimėjimą Aleksandras sužinojo prie Bobro upės; norėdamas su stabdyti priešo žygį, jis įtaisė karo stovyklą Obolcuo- se. Kodėl vėliau Aleksandras su kariuomene patraukė link Polocko, nei kur parašyta radau, nei pats atspėti galėjau.