Kojelavičius pasakoja, kad Jonas Algimantaitis neilgai džiaugėsi naujomis valdomis, nes jo džiaugsmą nutraukė kito žmogaus nedorumas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 342
Vis dėlto neil gai jis džiaugėsi naujomis valdomis, kurių taip aistringai troško: džiaugsmą nu traukė kito žmogaus nedorumas. Mat vieną kartą Skir gaila po smagios medžioklės užsuko į netolimą rusų vienuolyną ir čia po puikių pietų susimanė gerti; įsi linksminęs sugalvojo varžytis, kas daugiau išgers; ka dangi nebuvo ragautojo, vienuolyno viršininkas, pava davęs tuo metu Kijevo metropolitą, slaptai jam įpylė nuodų. Aiškus nusikaltimas, tačiau daug kas troško šitokios baigties, kai nekenčiamas valdovas savo gyvy be užmoka už gyvybes tų, kurių nelaimei ketino gyven ti.