Jokūbas Jasinskis pirmojoje sukilimo fazėje vadovavo visų Lietuvos sukilėlių veiksmams.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 151
uniforma Lietuvos pajėgų vadovybė Pirmojoje fazėje visų Lietuvos sukilėlių veiksmams vadovavo Vilniaus karo inžinerijos mokyklos viršininkas, pulkininkas Jokūbas Jasinskis. Šis karininkas priklausė sukilimo organizatorių radikaliajam sparnui, sukilimo vyriausybės - Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos buvo paskirtas Lietuvos sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vadu, suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Kai kurie konservatyvūs sukilimo politinės vadovybės atstovai buvo nepatenkinti jo radikalumu, respublikoniškomis pažiūromis, siekiu plėsti Lietuvos savarankiškumą Lenkijos atžvilgiu.
1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose prasidėjus sukilimui Lietuvoje, jo vadu tapo Jokūbas Jasinskis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 96
Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose, sukilėlių vadu tapo Jokūbas Jasinskis.
Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos sukilėlių vadas Jokūbas Jasinskis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos sukilėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.
Gindamas Varšuvą žuvo buvęs Lietuvos sukilėlių vadas Jokūbas Jasinskis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 155
Pragos priemiestyje kovojo 2-oji Lietuvos kariuomenės kadrinė divizija, pėsčioji Lietuvos gvardija. Gindamas Varšuvą žuvo buvęs Lietuvos sukilėlių vadas Jokūbas Jasinskis. Varšuva kapituliavo lapkričio 5 d.
1556 m. Vitebsko klebonas Juozapas Jasinskis išnuomojo smuklę vaivadai Steponui Zbaražskiui, kuris už tai įsipareigojo išmaitinti kelis kunigus.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 9
Apie XVI a. bajorų patiekalus bei suvartojamus jų kiekius beveik neturime šaltinių, todėl ypač įdomus 1556 m. aktas, kuriuo Vitebsko vaivada Steponas Zbaražskis, išsinuomodamas smuklę iš Vitebsko klebono Juozapo Jasinskio, pasižadėjo už tai išmaitinti kelis kunigus.