Santrauka
Narbutas rašo, kad Gutštato kanauninkas Johanas Leo rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir kitais ankstyvais šaltiniais.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas rašo, kad Gutštato kanauninkas Johanas Leo rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir kitais ankstyvais šaltiniais.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas rašo, kad Gutštato kanauninkas Johanas Leo rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir kitais ankstyvais šaltiniais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vys kupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kroniki ninkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenen- bergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar ba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kal ba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su ge rokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17. 2.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |