Santrauka

Narbutas rašo, kad Gutštato kanauninkas Johanas Leo rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir kitais ankstyvais šaltiniais.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad Gutštato kanauninkas Johanas Leo rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir kitais ankstyvais šaltiniais.
global_idt-190162
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašo, kad Gutštato kanauninkas Johanas Leo rėmėsi vyskupo Kristijono kronika ir kitais ankstyvais šaltiniais.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Bet kur įrodymas, kad Lukas Davidas turėjo rankose visą vys­ kupo kroniką, jeigu pats ponas Foigtas mums aiškina16, kad Karaliaučiaus bibliotekoje, kuri buvo prieinama tam kroniki­ ninkui, buvo tik ištraukų iš tos kronikos; tarp likusių po Luko Davido mirties rankraščių net rasti išrašų iš jos likučiai. Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenen- bergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato­ mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar­ ba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kal­ ba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su ge­ rokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17. 2.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai