Brolių kivirčai paskatino slaptas sutartis, kuriomis siekta nuversti Jaunutį nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Kivirčai tarp brolių davė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims siekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo valdos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus brolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgdamas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * .
Jaunutis iš Vilniaus buvo išvytas jėga.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 19
Jaunutis iš Vilniaus buvo išvytas jėga. Išsyk jis pabėgo ieškoti pagalbos į Maskvą, bet vėliau su broliais susitarė ir gavo valdyti Zaslaulį. Algirdas gi su Kęstučiu pasidalino sunkų krašto vadovavimo darbą pusiau.
Jaunutis, neįgijęs karinės šlovės, saugojo Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, nors karo reikaluose neprilygo Algirdui ir Kęstučiui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 41-42
■ • - 25 ## Puslapis 42 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bet ir Ašmeną, Ukmergę ir Breslaują. Tik neilgai Lietuvos sostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jaunesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis Žemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Mazovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčiojo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu neprilygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės neįgijęs, sergėjo.
Jaunutis gyveno prie tėvų Vilniuje, o po Gedimino mirties tapo Vilniaus ir gretimų sričių valdovu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 93
Tik pats jaunasis sūnus, Jaunutis, nebuvo gavęs jokios srities, o gyveno prie tėvų Vilniuje. Tėvui mirus, jis automatiškai pasidarė Vilniaus ir gretimųjų sričių valdovu.
Kęstučiui užėmus Vilniaus pilis, Jaunutis pabėgo iš pilies, bet Kęstučio raiteliai jį sugrąžino iš miško.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 216
Kadangi Algirdas ar išIš Ja u n u čio a tim a m a sisukinėjo, ar tikrai sutartu v a ld ž ia laiku negalėjo iš Vitebsko atvykti, Kęstutis, netoli sostinės esančiuose Trakuose tvarkęs visus sąmokslo reikalus, lapkričio 22 dieną slapta į Vilnių įvedė kariuomenę ir paryčiu užėmė abi pilis. Pabudęs iš miego ir išgirdęs triukšmą, Jaunutis paspruko iš pilies ir pusnuogis pasileido bėgti, tačiau Kęstučio raiteliai jį iš miško atgal sugrąžino. Vėlėliau atvyko ir Algirdas su kariuomene.
Ir mūsų tėvas kunigaikštis Kęstutis užėmė Vilnių ir išvijo iš tenai Jaunutį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 175
Mūsų tėvas Kęstutis paskirtą dieną atvyko prie Vilniaus pilies, o kunigaikštis Algirdas negalėjo atvykti. Ir mūsų tėvas kunigaikštis Kęstutis užėmė Vilnių ir išvijo iš tenai Jaunutį. Ir visi krašto žmonės prisidėjo prie jo, ir visos pilys pasidavė jam.
Pabudęs iš miego ir išgirdęs triukšmą, Jaunutis paspruko iš pilies ir pus nuogis pasileido bėgti, tačiau Kęstučio raiteliai jį iš miško atgal sugrąžino.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 216
Kadangi Algirdas ar išIš Ja u n u čio a tim a m a sisukinėjo, ar tikrai sutartu v a ld ž ia laiku negalėjo iš Vitebsko atvykti, Kęstutis, netoli sostinės esančiuose Trakuose tvarkęs visus sąmokslo reikalus, lapkričio 22 dieną slapta į Vilnių įvedė kariuomenę ir paryčiu užėmė abi pilis. Pabudęs iš miego ir išgirdęs triukšmą, Jaunutis paspruko iš pilies ir pusnuogis pasileido bėgti, tačiau Kęstučio raiteliai jį iš miško atgal sugrąžino. Vėlėliau atvyko ir Algirdas su kariuomene.
Jaunutis ta me sąbrūzdy iš miego atsibudęs puspliki^ buvo iš sprukęs, vienok karėjai Kęstučio nutvėrė jį liekne ir į Vilnių parvedė.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 584
Pasiėmė abudu ant sutartos dienos su karėj ais į Vilnių ateiti, bet Algirdas dėl ūkės reikalų Vitebske sugaišo ir neatėjo ant paženklintos dienos. Kęstutis, nesulaukdamas jo, 22 dienoj lapkričio mėnesio įvedė auštant šienų vežimuose karėjus į Vilnių ir užėmė aukštąją ir žemąją pilis. Jaunutis tame sąbrūzdy iš miego atsibudęs puspliki^ buvo išsprukęs, vienok karėjai Kęstučio nutvėrė jį liekne ir į Vilnių parvedė.
Teodoras Narbutas rašo, kad Jaunutis gavo Vilnių kaip palikimą, po Manvydo mirties įgijo didžiojo kunigaikščio vardą ir vėliau turėjo valdą Rusioje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 486
Trečiasis sūnus Jaunutis, gimęs 1306 metais, gavo palikimo Vilnių, didžiojo kunigaikščio vardą įgijo po Manvydo mirties, vėliau turėjo valdą Rusioje1.
Teodoras Narbutas nurodo, kad 1345 m. mirus didžiajai kunigaikštienei Ievai, jos sūnus Jaunutis buvo Lietuvos didysis kunigaikštis.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 81
Pasikeitimai Lietuvos krašto viduje prasidėjo po didžiosios kunigaikštienės Jevnos (Jewny), arba Ievos**, mirties, ištikusios 1345 metais; naudodamasis jos patronatu, valdžią turėjo didysis kunigaikštis, Ievos sūnus Jaunutis. Betgi jis, iš prigimties būdamas visai ne karys ir, kaip matyti, blogai motinos išauklėtas, silpna ranka laikė valstybės vadžias.