asmuo

Ivanas Kuncevičius

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Remdamasis šia aplinkybe Kauno klebonas Erazmas Eustachijus ir vienas iš valdovinių Kauno muitininkų, pasitelkę kitą muitininką Ivaną Kuncevičių, skundė Kauno vaitą Jokūbą Šuką ir suolininkus, kad jie nepranešę valdovo komisarams surašė išmaros teise valdovui.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 190

Kauno tarybos teisme iškilo ginčas dėl miestiečio Petro Sere- džiaus palikimo, kurio dalis buvusi užrašyta parapinei bažnyčiai. Remdamasis šia aplin- kybe Kauno klebonas Erazmas Eustachijus ir vienas iš valdovinių Kauno muitininkų, pasitelkę kitą muitininką Ivaną Kuncevičių, skundė Kauno vaitą Jokūbą Šuką ir suo- lininkus, kad jie nepranešę valdovo komisarams surašė išmaros teise valdovui turėjusį atitekti velionio turtą ir jį saugo. Vaitas karštai tvirtino, kad savivaldos institucijų pa- reigūnai yra privilegijuoti (sunt officiales privilegiati), kad valdovo privilegija įpareigoja juos sudaryti visus testamentus mieste.
t-002vidutinis

1554 m. Žygimanto Augusto nurodymu Kauno muitinės laikytojai Ivanas Kuncevičius, Ulrichas Hozijus ir Mikalojus Šembelis tikrino kelius iš Žemaitijos į Prūsi ją ir įsitikino, kad pirkliai dažnai gabendavo kontrabandą.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 215

Vis dėlto Kauno svečių teisė ir ypač jos sudedamoji dalis - sankrovos teisė nuo- lat buvo pažeidžiama, Prūsų ir kitų Lietuvos miestų pirkliai stengėsi apeiti Kauną. 1554 m. Žygimanto Augusto nurodymu Kauno muitinės laikytojai Ivanas Kunce- vičius, Ulrichas Hozijus ir Mikalojus Šembelis tikrino kelius iš Žemaitijos į Prūsi­ ją ir įsitikino, kad pirkliai dažnai gabendavo kontrabandą.