Asmuo

Ivanas Kuncevičius

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Remdamasis šia aplinkybe Kauno klebonas Erazmas Eustachijus ir vienas iš valdovinių Kauno muitininkų, pasitelkę kitą muitininką Ivaną Kuncevičių, skundė Kauno vaitą Jokūbą Šuką ir suolininkus, kad jie nepranešę valdovo komisarams surašė išmaros teise valdovui.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 190

Kauno tarybos teisme iškilo ginčas dėl miestiečio Petro Seredžiaus palikimo, kurio dalis buvusi užrašyta parapinei bažnyčiai. Remdamasis šia aplinkybe Kauno klebonas Erazmas Eustachijus ir vienas iš valdovinių Kauno muitininkų, pasitelkę kitą muitininką Ivaną Kuncevičių, skundė Kauno vaitą Jokūbą Šuką ir suolininkus, kad jie nepranešę valdovo komisarams surašė išmaros teise valdovui turėjusį atitekti velionio turtą ir jį saugo. Vaitas karštai tvirtino, kad savivaldos institucijų pareigūnai yra privilegijuoti (sunt officiales privilegiati), kad valdovo privilegija įpareigoja juos sudaryti visus testamentus mieste.
t-002vidutinis

1554 m. Žygimanto Augusto nurodymu Kauno muitinės laikytojai Ivanas Kuncevičius, Ulrichas Hozijus ir Mikalojus Šembelis tikrino kelius iš Žemaitijos į Prūsi ją ir įsitikino, kad pirkliai dažnai gabendavo kontrabandą.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 215

Vis dėlto Kauno svečių teisė ir ypač jos sudedamoji dalis - sankrovos teisė nuolat buvo pažeidžiama, Prūsų ir kitų Lietuvos miestų pirkliai stengėsi apeiti Kauną. 1554 m. Žygimanto Augusto nurodymu Kauno muitinės laikytojai Ivanas Kuncevičius, Ulrichas Hozijus ir Mikalojus Šembelis tikrino kelius iš Žemaitijos į Prūsiją ir įsitikino, kad pirkliai dažnai gabendavo kontrabandą.