asmuo

Inocentas IV

4 teiginiai3 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001aukstas

1243 m. popiežius Inocentas IV pasiuntė Vilhelmą į Prūsiją padalyti žemės į keturias vyskupystes ir sutvarkyti taisytinus dalykus.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 85

Pasiuntinys apaštališkojo sosto vardu parašė minėtajam kunigaikščiui, įsakydamas liautis persekioti tikėjimą ir tikinčiuosius. Tuo tarpu šis, nepaisydamas savo sielos išganymo, atkaklus ir užsispyręs nelyginant susuktas medis, kuris negali lankstytis, neklausė tėviškų pamokymų, kurie tikrai kilo iš meilės, vis labiau krypdamas į blogį, kurstė sąmyšį tarp žmonių, įtikėjusių Kristumi, ir žemėje, ir jūroje, žodžiu, visur, kur begalėdamas, vieniems plėšė turtus, kitus ėmė į nelaisvę, trečius žudė. Taigi pasiuntinys, matydamas, kad kunigaikštis visai neketina taisytis ir nieku būdu nenori grįžti į šventosios motinos bažnyčios prieglobstį, deramai jį įspėjo, kad, didėjant užsispyrimui, didėsianti ir bausmė; norėdamas sutramdyti šio tirono bei jo šalininkų piktus darbus, jis apaštališkojo sosto vardu įsakė skelbti kryžiaus karą karalystėse ir provincijose, kurios buvo numatytos tam reikalui, įpareigodamas kryžininkus bei Teutonų ordino brolius, davus dorovingus šventojo klusnumo įžadus ir tikintis nuodėmių atleidimo, ginti, kiek jėgos leidžia, Kristaus tikėjimą ir tikinčiųjų bažnyčią Prūsijos žemėse nuo šitokio žiauraus bei neteisingo šio kunigaikščio persekiojimo270.
t-002vidutinis

Inocentas IV apaštališkojo sosto vardu įsakė skelbti kryžiaus karą karalystėse ir provincijose, kurios buvo numatytos tam reikalui, įpareigodamas kryžininkus bei Teutonų ordino brolius, davus dorovingus šventojo klusnumo įžadus ir tikintis nuodėmių atleidimo, ginti, kiek jėgos leidžia, Kristaus tikėjimą ir tikinčiųjų bažnyčią Prūsijos žemėse nuo šitokio žiauraus bei neteisingo šio kunigaikščio persekiojimo270.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 85

Pasiuntinys apaštališkojo sosto vardu parašė minėtajam kunigaikščiui, įsakydamas liautis persekioti tikėjimą ir tikinčiuosius. Tuo tarpu šis, nepaisydamas savo sielos išganymo, atkaklus ir užsispyręs nelyginant susuktas medis, kuris negali lankstytis, neklausė tėviškų pamokymų, kurie tikrai kilo iš meilės, vis labiau krypdamas į blogį, kurstė sąmyšį tarp žmonių, įtikėjusių Kristumi, ir žemėje, ir jūroje, žodžiu, visur, kur begalėdamas, vieniems plėšė turtus, kitus ėmė į nelaisvę, trečius žudė. Taigi pasiuntinys, matydamas, kad kunigaikštis visai neketina taisytis ir nieku būdu nenori grįžti į šventosios motinos bažnyčios prieglobstį, deramai jį įspėjo, kad, didėjant užsispyrimui, didėsianti ir bausmė; norėdamas sutramdyti šio tirono bei jo šalininkų piktus darbus, jis apaštališkojo sosto vardu įsakė skelbti kryžiaus karą karalystėse ir provincijose, kurios buvo numatytos tam reikalui, įpareigodamas kryžininkus bei Teutonų ordino brolius, davus dorovingus šventojo klusnumo įžadus ir tikintis nuodėmių atleidimo, ginti, kiek jėgos leidžia, Kristaus tikėjimą ir tikinčiųjų bažnyčią Prūsijos žemėse nuo šitokio žiauraus bei neteisingo šio kunigaikščio persekiojimo270.
t-003vidutinis

Inocentas IV popiežius buvo jau jutęs apie ka res Sviatopelko su kryžėjais, kurie, lūgodami jo teisybės, jam guodės.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 336

To dėjęsis, liepė visų pirma me­ džiagą jai patiekti, paskui, sutraukęs visus mel- džionis, ėjo į Pamezoniją, kurie tenai tarp Sirgūnės upies ir Draudžiu ežero ant kalno stiprioj vietoj ir neprieinamoj pilį padirbo, kurią pravardavo taip pat Christburgu ir tenai pagal savo būdą įgulę įdė­ jo. Inocentas IV popiežius buvo jau jutęs apie ka­ res Sviatopelko su kryžėjais, kurie, lūgodami jo teisybės, jam guodės. Popiežius, norėdamas teisybę padaryti, paskyrė teisdariu vyskupą Parto, bet, no­ rėdamas geresniai tą reikalą permanyti, liepė abe­ jiems į Lugduną (Lioną) ateiti, kame pats gyveno.
t-004vidutinis

Teodoro Narbuto pasakojime tuo metu Inocentas IV užėmė šventojo Petro sostą ir gyveno Milane.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 144

Tuo metu šventojo Petro sostą turėjo Inocentas IV. Pasiuntiniai rado jį Mi­ lane, kuriame tuo metu gyveno. Popiežius su didžiu džiaugsmu priėmė siūlymą, juk žinojo, kas dedasi Lietu­ voje, suprato, kokia galinga yra tauta, narsiai užkirtusi kelią totoriams, ir neturėjo vilčių greitai atversti lietuvius į krikščionybę.