Ignas Onacevičius

PDF 10

Kita vertus, pirmoje dalyje apžvelgiama ne vien Vilniaus miesto istorija, bet ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. Veikalo pratarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ignui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.

PDF 9

Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį. Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, parašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę.

PDF 6

Išsamesnėms krašto praeities studijoms istoriką galėjo paskatinti pusbrolio Justino parašyta nedidelė knygelė „Trumpa lietuvių tautos istorijos bruožų apybraiža“. Tuo metu susidomėjimas istorija buvo didelis, Vilniaus universitete dėstė Joachimas Lelevelis, Ignotas Danilavičius, Ignotas Onacevičius. Adomo Mickevičiaus draugai filomatai ir filaretai susirinkimuose diskutavo apie krašto praeitį, liaudies padavimus ir dainas, kuriose jie atsekdavo sustingusius praeities pėdsakus.

PDF 47

Sumanymas. „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos <...>“ tokia iš pirmo žvilgsnio šokiruojančia deklaracija T. Narbutas pradėjo laišką istorikui Ignotui Onacevičiui3.

PDF 57

todėl šiandien kiek ilgiau sustokime prie Vilniaus universiteto profesoriaus I. Onacevičiaus svarstymų, juolab, kad vėliau visa tai jau privačiai jis pakartojo ir korespondencijoje T. N

PDF 57

Taigi dar 1826 m etais pratarm ėje antrai iš eilės Jono A lbertrandžio rankraščių publikacijai57 I. Onacevičius rašė, kad tiek Vilniaus universiteto, tiek bažnyčių ir vienuolynų bibliotekose yra sukaupta labai mažai Lietuvos istorijos šaltinių

PDF 439

Sumanymas. „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos < ...> “ — tokia iš pirmo žvilgsnio šokiruojančia deklaracija T. Narbutas pradėjo laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui.

PDF 4

T. Narbutas laiške Ignui Onacevičiui rašė: „Antrą tomą paskyriau lietuvių tautos versmėms tyrinėti“1.

PDF 6

Išsamesnėms krašto praeities studijoms istoriką galėjo paskatinti pusbrolio Justino parašyta nedidelė knygelė „Trumpa lietuvių tautos istorijos bruožų apybraiža“. Tuo metu susidomėjimas istorija buvo didelis, Vilniaus universitete dėstė Joachimas Lelevelis, Ignotas Danilavičius, Ignotas Onacevičius. Adomo Mickevičiaus draugai filomatai ir filaretai susirinkimuose diskutavo apie krašto praeitį, liaudies padavimus ir dainas, kuriose jie atsekdavo sustingusius praeities pėdsakus.

PDF 457

Ignotas Onacevičius Lietuvos istoriją suskirstė į tokias epochas: I. Legendinė istorija (1009-1183 metai). II. Abejotinos istorijos periodas, tai yra nuo nuolatinių Lietuvos žygių i rusų kraštus (Pskovą ir Naugardą) iki 1240 metų, tai yra Mindaugo valdymo. III. Aiškesnė istorija - nuo Mindaugo (1240 metų) iki 1386 metų. Pirmoje šio laikotarpio dalyje Lietuva turėjo labai didelių problemų, susijusių su kryžiuočių puldinėjimais, tuo tarpu antroje (ypač nuo Gedimino valdymo) Lietuvos galia ir jėga nepaprastai išaugo. Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą. IV 1386-1447 metai, tai yra iki to laikotarpio, kai Lietuva nustojo turėjusi dalinius kunigaikščius. Šiuo periodu Lietuva pasiekė didžiausios savo galybės laikotarpį, ypač valdant Vytautui, kuris sostą paveldėjo iš Skirgailos. V. 1447-1569 metai, tai yra iki Liublino seimo, iki galutinio Lietuvos susijungimo su Lenkija. Čia baigiasi savarankiška Lietuvos istorija; ji įsilieja į Lenkijos istoriją**.