Santrauka
Narbutas nurodė, kad Homero kūriniuose Okeanas vadinamas pasaulį skalaujančia upe. Narbutas aiškino, kad Homero ir Herodoto žemėlapiai buvo mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, o ne tiksliai matematiniai.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Narbutas nurodė, kad Homero kūriniuose Okeanas vadinamas pasaulį skalaujančia upe. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-002 Narbutas aiškino, kad Homero ir Herodoto žemėlapiai buvo mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, o ne tiksliai matematiniai. | ||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
-
id: c-174160 citata_originali: | 155
Puslapis 153
kalingos, nes turime senovės ¡padavimą, kuris kalba ką kita: Ovidijus Eridaną vadina didžiausia upe; Hesiodas mini, kad Eridanas buvęs Okeano ir Tetidės sūnus, kuris teka gilia ir šniokščiančia vaga; Vergilijus, taip pat vadi na jį didžiausia upe, upių karaliene, kuri turi dvi šakas; Dionyzas Perigetas* dar vaizdingiau vadina Eridaną gė lėtąja jūra. Visus šiuos padavimus ¡sujungę į vieną, įsiti kinsime, jog pirmiausia Baltijos jūra buvo žinoma Erida- no vardu; klaidingos tų vietų geografijos žinios upėmis laikydavo net ir didesnius vandens telkinius; Homero kū riniuose aptinkame, kad Okeanas vadinamas upe, skalau jančia pasaulį. Be kita ko, Baltijos jūra siejama su Okea nu, ji laikoma pačia didžiausia upe arba gali būti vadi nama upių karaliene, kuri turi dvi šakas, laikant Suomių ir Botnijos įlankas šakomis, turinčiomis gintaringus krantus. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191278
-
id: c-174161 citata_originali: | Būtent ši priežastis daro mus visiškai bejėgius spręsti apie tikrą reikšmę praėju sių laikų, jei jie patys savęs nepaaiškina; kalbant kitais žodžiais, galėtume būti pajėgūs istoriškumą padidinti fi losofiškai arba kritiškai, nes kritika — filosofijos šaka. Nei Homero, nei Herodoto žemėlapiai, kurie niekad nebuvo tikslūs astronominiai-geografiniai, bet apskritai mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, nesutampa su mūsų žemėlapiais, kuriems būdingos tiks lios matematinės projekcijos. Dėl to derėtų šia prasme įvertinti skirtumą ir išnagrinėti jo priežastis tam, kad išvengtume nesusipratimų, kurių tokiu atveju pasitaiko gana daug. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191279