Henrikas Valpotas buvo pirmasis Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras, daug metų vadovavo ir buvo palaidotas Akone.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 39
Apie brolį Henriką Valpotą, pirmą šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės magis\n trą\n\n Pirmas šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras brolis\nHenrikas, vadinamas Valpotu, vadovavo daug metų, o mirė lapkričio penktą (pirmą)\ndieną ir palaidotas Akone. Bremeno ir Liubeko miestiečiai, pirmieji šio ordino steigėjai,\nkurie, kaip jau buvo sakyta, ištesėję įžadą nukeliauti į šventąją žemę ir susirengę grįžti\nį namus, patarti minėtojo valdovo Fridricho, Švabijos kunigaikščio, bei kitų Vokietijos\nkilmingųjų, dalyvavusių Akono apsiaustyje, jam ir padovanojo šią ligoninę su visomis\ngausiai gautomis išmaldomis bei gėrybėmis, kurioje šiems ligoniams jis drauge su\nbroliais nuolankiai tarnavo ir rūpino visa, kas reikalinga.
Paėmus Akoną Henrikas Valpotas prie miesto sienų nupirko sklypą, kuriame pastatydino bažnyčią, ligoninę ir kitus namus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 39-40
Paėmus Akoną, tas pats brolis Henrikas nupirko žemės sklypą prie miesto sienų priešais švento Mikalojaus vartus, kur pastatydino bažnyčią, ligoninę bei kitokius namus ir kur drauge su savo broliais 154 Šiame skyrelyje Dusburgietis aprašo jauniausio iš trijų didžiųjų riterių ordinų — Vokiečių (Kryžiuočių) ordino pradžią (itališkasis Joanitų ordinas įkurtas XI a. 2-oje pusėje, o prancūziškasis Tamplierių ordinas — XII a. 2-ame dešimtmetyje). Sekant statutų prologu, Ordino įkūrimas datuojamas 1190 m. Skyrelyje minimi ir vėlesni (1198 m.) įvykiai, be to, 1198 m. jau miręs, bet turėjęs Ordino įkūrimui nuopelnų Švabijos kunigaikštis Fridrichas (Vokietijos karaliaus, o nuo 1191 m. imperatoriaus Henriko VI brolis). Nutylima, kad iš pradžių kryžiuočiai buvę pavaldūs Joanitams. Akono apgulos metu (1190 m.) buvo čia įkurta tik nedidelė vokiečių ligoninė; tik 1198 m. išvykstantys iš Palestinos vokiečių kunigaikščiai ir vyskupai pradėjo rūpintis ją paversti riterių ordinu, kurį patvirtino popiežius. Kaip ir vokiškoji Ordino tradicija, taip ir Dusburgietis nutyli, kad vokiečių ligoninė Jeruzalėje atsirado XII a. 1-oje pusėje, kad ji egzistavo ten iki 1187 m., kai Saladinas užėmė Jeruzalę. Nutylima, nes norima apeiti faktą, kad XII a. vokiečių ligoninė buvo pavaldi Joanitams (PKD, p. 17—24; HP, t. 1, d. 1, p. 433—434; Górski K. Zakon..., p. 7—9). Dusburgietis, ką ne ką iškraipydamas, atskleidžia tik antrąjį vokiečių ligoninės egzistavimo Rytuose etapą, kai ji jau buvo pavirtusi riterių ordinu. tarnavo dievui ir ligoniams155.
Henrikas Valpotas pagelbėjo užimant Akrą ir narsiai ją gynė.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 324
Bebaimis mūšio lauke, ištvermingas sto\nvykloje, dešimtį metų garbingai vadovavo ordinui. Jis pa\ngelbėjo užimant Akrą ir narsiai ją gynė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
2. Apie brolį Henriką Valpotą, pirmą šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės magis trą Pirmas šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras brolis Henrikas, vadinamas Valpotu, vadovavo daug metų, o mirė lapkričio penktą (pirmą) dieną ir palaidotas Akone. Bremeno ir Liubeko miestiečiai, pirmieji šio ordino steigėjai, kurie, kaip jau buvo sakyta, ištesėję įžadą nukeliauti į šventąją žemę ir susirengę grįžti į namus, patarti minėtojo valdovo Fridricho, Švabijos kunigaikščio, bei kitų Vokietijos kilmingųjų, dalyvavusių Akono apsiaustyje, jam ir padovanojo šią ligoninę su visomis gausiai gautomis išmaldomis bei gėrybėmis, kurioje šiems ligoniams jis drauge su broliais nuolankiai tarnavo ir rūpino visa, kas reikalinga.