asmuo

Gr. Camblakas

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Metropolitas Gr. Camblakas Konstancos susirinkime Vytauto vardu rūpestingai kėlė aptariamą klausimą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 383

Dar Konstancos susirinkime Vytauto vardu\ntą klausimą rūpestingai kėlė metropolitas Gr. Camblakas.\nNors viduramžinis vienuolynų steigimo įkarštis jau buvo praė\njęs ir Lietuvoje jis nebesuvaidino tada savo būdingo kultūrinio\nvaidmens, Vytautas įkurdino benediktinus S.

t-002vidutinis

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Camblaką.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 45

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam- blaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. pabaigos, o G. Camblako vadovaujama LDK stačiatikių delegacija nuvyko į Katalikų bažnyčios susirinkimą Konstance, kur iškėlė visuotinės bažnyčių unijos idėją (ji įgyvendinta vėliau – 1439 m. Florencijoje).

t-003vidutinis

Camblako stačiatikių delegaciją, turėjusią pagrįsti siekį gyventi unijoje su Katalikų bažnyčia.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 50

1418 m. Vytautas siunčia į Konstancą jau minėtą G. Camblako stačiatikių delegaciją, turėjusią pa- grįsti siekį gyventi unijoje su Katalikų bažnyčia. G. Camblako ekume- ninės mišios Konstanco katedroje amžininkams paliko tokį įspūdį, kad imtos išsamiai vaizduoti to meto kronikose, o Lietuva drauge su kitomis prie kryžiaus žygiuojančiomis Europos šalimis pateko į krikščioniškų ša- lių bendriją vaizduojančią Strasbūro freską.

c-176114Citatos

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 390

Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia. Didžiai dėl to susikrimto Vytautas, žinodamas, jog šitoks įžūlumas ardo tą statinį, kurį jis bei karalius Jogaila, siekdami valdinių santarvės, surentė po visa pusiško apmąstymo tikrojo tikėjimo naudai. Kadangi šias negeras naujoves vykdė ne paprasti žmonės, o žy mieji vyskupai, ypač tie, kurie kilę iš graikų, užkirsti kelią plintančiai blogybei buvo galima ne kitaip, kaip sukvietus viešą pačių ganytojų suvažiavimą.