Gr. Camblakas

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dar Konstancos susirinkime Vytauto vardu tą klausimą rūpestingai kėlė metropolitas Gr. Camblakas. Nors viduramžinis vienuolynų steigimo įkarštis jau buvo praėjęs ir Lietuvoje jis nebesuvaidino tada savo būdingo kultūrinio vaidmens, Vytautas įkurdino benediktinus S.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Camblaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. pabaigos, o G. Camblako vadovaujama LDK stačiatikių delegacija nuvyko į Katalikų bažnyčios susirinkimą Konstance, kur iškėlė visuotinės bažnyčių unijos idėją (ji įgyvendinta vėliau – 1439 m. Florencijoje).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1418 m. Vytautas siunčia į Konstancą jau minėtą G. Camblako stačiatikių delegaciją, turėjusią pagrįsti siekį gyventi unijoje su Katalikų bažnyčia. G. Camblako ekumeninės mišios Konstanco katedroje amžininkams paliko tokį įspūdį, kad imtos išsamiai vaizduoti to meto kronikose, o Lietuva drauge su kitomis prie kryžiaus žygiuojančiomis Europos šalimis pateko į krikščioniškų šalių bendriją vaizduojančią Strasbūro freską.