Teodoro Narbuto aprašyme Glėbas, palaikydamas brolio pusę, savo svainiui atsilygino „nedėkingumu“. Teodoro Narbuto pasakojime kunigaikštis Glėbas, būdamas tikras svainio gražiais ketinimais, pasiuntė jam sėkmės linkėjimą ir atvyko į lietuvių stovyklą.
Teodoro Narbuto aprašyme Glėbas, palaikydamas brolio pusę, savo svainiui atsilygino „nedėkingumu“.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Glėbas savo svainiui irgi atsilygino nedėkingumu, palaikydamas brolio pusę. Didysis kunigaikštis vilkino tuos reikalus, tikriausiai dėl savo žmonos Onos, kurią labai mylėjo ir už daug ką buvo įpareigotas būti jai dėkingas.
Teodoro Narbuto pasakojime kunigaikštis Glėbas, būdamas tikras svainio gražiais ketinimais, pasiuntė jam sėkmės linkėjimą ir atvyko į lietuvių stovyklą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Kunigaikštis Glėbas, taikydamasis prie visuotinės geranoriškos savo žmonių priejautos, per pasiuntinius palinkėjo savo svainiui sėkmės, būdamas tikras gražiais jo ketinim ais, ir pats atvyko į lietuvių stovyklą. Didžiojo kunigaikščio maloniai sutiktas ir atlygintas už kariams skirtą maisto atsargų pagalbą, išklausė šiuos žodžius: „Girdėjau, - pasakė Vytautas, - kad su broliu ir kai kuriais bajorais nesutariate; aš norėčiau santarvę grąžinti; atsiųskite man visus, imsiuosi spręsti ginčą“.