Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
kunigaikštis, XV a.
24 teiginiai25 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 24 teiginiai ir visi 25 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–27 iš 27 rodomų įrašų
Daumantas, Nalšėnų kunigaikštis, mėgino pašalinti Mindaugą, bet neįstengė.
PDF 170
Esą Nalšėnų kunigaikštis Daumantas tykojęs\nMindaugą pašalinti, bet neįstengęs, nes — anot Ipatijaus metraščio —\n«Daumanto jėga buvo silpna, o Mindaugo didelė»^54.
Daumantas buvo Mindaugo svogeris ir Treniotos sąjungininkas prieš Mindaugą.
PDF 201
Neminėdama vardo, Eiliuotinė Livonijos kronika apie Mindaugo\nnužudytoją sako, jog jis buvęs tiek pat turtingas, kaip ir Mindau\ngas, ir tiek pat turėjęs palydos 208 209 210 Savo tikslui Treniota rado sąjun\ngininką Nalšėnų kunigaikštį Daumantą, Mindaugo švogerį, norėjusį\natkeršyti asmenišką skriaudą.
Per krikštą Timofėjaus vardą priėmęs Daumantas buvo išrinktas Pskovo kunigaikščiu ir susigiminiavo su Riurikaičiais.
PDF 204-205
Per krikštą priėmęs Timofėjaus vardą, Daumantas, kaip veiklus (^212) **PSRL II, 860.** (^213) **PSRL n, 860-861.** (^214) **PSRL n, 861.** (^215) **PSRL n, 863.** (^216) **Plg. Z. Ivinskis,** **_Deltuvos kunigaikščiai_** **, LE IV, 1954, 431.** (^217) **PaRL 442, 446-447 nr. Plg. Z. Ivinskis, LE IV, 1954, 371-373.** 198 n^ skyrius: valstybės^ iškilimas karo žmogus, Pskovui pasirodė labai naudingas. Jis buvo išrinktas Pskovo kunigaikščiu ir, vesdamas Aleksandro Nevskio sūnaus Dimi tro dukterį, susigiminiavo su Riurikaičiais.
1266 m. Daumantas su pskoviečiais puolė Nalšėnus.
PDF 205
Įsikūręs naujoje žemėje, jau 1266 m. su pskoviečiais Daumantas\npuolė Nalšėnus.
Kariuomenei vadovavo Nalšėnų kunigaikštis Daumantas.
PDF 73
Kariuomenei vadovavo Nalšėnų kunigaikštis Daumantas.
Daumantas, spėjama, dalyvavo Mindaugo nužudyme, vėliau valdė Pskovą ir buvo Dovydo tėvas.
PDF 81
Jis pats labai retai vadovavo kariuomenei: kai tekdavo kariauti,\nkaro vadu dažniausiai skirdavo Gardino srities kunigaikštį\nDovydą (spėjama, kad jis buvęs Mindaugo nužudyme dalyvavu-\nsio, o vėliau Pskovą valdžiusio, Daumanto sūnus).
Daumantas buvo Nalšios kunigaikštis, kurio žmona, karalienės sesuo, atvyko į Mindaugo žmonos šermenis.
PDF 107
Vargu ar prislėgti krikščionys būtų kada lengviau atsikvėpę, jeigu be kylančios stabmeldžių galios nebūtų palaužusi vidaus nesantarvė. Tuo laiku mirė Mindaugui žmona; šeimy nos moterų sutvarkyti ir mirusiai šermenų iškelti į rū mus atvyko pakviesta Daumanto, Nalšios kunigaikš čio, žmona, karalienės sesuo. Karalius, turėdamas begė diškų ketinimų, sulaužė įsta tymą jėga pamynęs moters dorą, jis pasilaikė ją už žmoną.
Mindaugui įsakius žygiuoti prieš Briansko kunigaikštį, Daumantas paragino Treniotą pasinaudoti kariuomene.
PDF 108
Mat tuo metu prie Dnepro Briansko kunigaikštis buvo sukėlęs nedi delį maištą: Mindaugas įsakė Daumantui traukti prieš jį su kariuomene; Daumantas negaišdamas paskatino Treniotą nepraleisti progos: dabar pagaliau atėjęs lai kas veikti, kai jo rankose kariuomenė. Taigi sutartą dieną Treniota slaptai atvedė kariuomenę iš Žemaitijos, o Daumantas iš Rusios9 ir gūdžią naktį įsiveržė į karaliaus rūmus. Kai buvo suimti vartų sargybiniai, žudikai, pasiųsti į miegamąjį, pribaigė valdovą lovo je.
Daumantui buvo duota Utenos kunigaikštystė, o kai kurie šaltiniai jam priskyrė Svyrių pilies įkūrimą.
PDF 138
Giedriui buvo duotos plačios valdos šiaurės pusėje: jis davė pradžią kilniausiajai kunigaikščių Giedraičių šeimai, kuri mū sų laikais prarado, kaip matome, dėl įpėdinių gausybės senąją galią bei kunigaikščių titulą ir nusmuko ligi paprastų bajorų. Daumantui buvo duota Utenos kuni gaikštystė: kurie ne kurie šaltiniai mini, jog jis įkūrė Svyrių pilį, o Svyrių kunigaikščių giminė buvusi pa vadinta jo vardu. Prie savęs valdovas pasiliko tiktai Traidenį, taikos ir karo bendrininką; šitaip darė tur būt, norėdamas jam deramu laiku patikėti valstybės valdymą, nes pats buvo bevaikis, be to, apdairiai su gebėdamas numatyti kitų troškimus, jis spėjo, jog ir taryba bei tauta tylomis Traidenį skyrė jo įpėdiniu.
Po žmonos laidotuvių Daumantas prievarta pasiliko Narimanto žmoną, norėdamas ja pakeisti mirusiąją.
PDF 140
Kai baigėsi šer\nmenys, Daumantas, pagarbiai išlydėjęs svečius, prie\nvarta pasiliko valdovo žmoną, norėdamas, kad ji jam \nguolyje pavaduotų mirusiąją. Patyręs savo bei žmonos \nskriaudą, Narimantas liūdėjo, niršo, grasino, tuo tar\npu tas, kuris per aistrą buvo \nU ž D a u m a n to p ik ta - \npraradęs protą, nusikaltimą\nd a r y t ę \nN a rim a n ta s \nparėmė užsispyrimu: pamy-\nk e ršiįa karu \nnęs dorovę, jis arba nematė\npavojų, arba jų nepaisė. To\ndėl valdovas buvo priverstas griebtis ginklo ir pradėti \nkarą su broliu.
Nalšios kunigaikščio Daumanto (m. 1299.V.20) pirmosios žmonos vardas nežinomas.
PDF 206
Nalšios kunigaikščio Daumanto (m. 1299.V.20) pirmosios žmonos \nvardas nežinomas. 1266 m. persikėlęs j Pskovą ir tapęs Pskovo ku\nnigaikščiu, Daumantas vedė Aleksandro Nevskio sūnaus Dimitrijaus \ndukterį.
Didysis kunigaikštis Narimantas, išgirdęs apie savo brolienės mirtį ir pats ne itin tvirtai jausdamasis, labai liūdėjo ir pasiuntė žmoną pas savo brolį Daumantą pa reikšti užuojautos.
PDF 59
Tapęs vienuoliu, jis \nsugrįžo pas savo senelį Narimantą ir prašė jį, kad \nskirtų jam vietą Naugarduko paviete, girioje prie Ne\nmuno, kur jis galėtų pasistatyti vienuolyną5. Ir pra\ndžiai pastatė šventojo Prisikėlimo cerkvę. Ir nuo tol \n(vienuolynas] imta vadinti Lauro vienuolynu“.\nBebūnant jam vienuolyne, jo senelis, didysis kuni\ngaikštis Narimantas, pasimirė, o Lietuvos ir 2emaičių \ndidikai pasiėmė sau didžiuoju kunigaikščiu Traidenį7.
Kunigaikštis Daumantas suprato, kad ne jo jėgoms atsispirti, ir prašė savo pilėnų, kad jie neatiduotų pi lies, kol jis nebus prasiveržęs per Narimanto kariuo menę.
PDF 60
Kunigaikštis Daumantas suprato, kad ne jo jėgoms \natsispirti, ir prašė savo pilėnų, kad jie neatiduotų pi\nlies, kol jis nebus prasiveržęs per Narimanto kariuo\nmenę. O pats, nulipęs iš pilies ir prasimušęs per Nari\nmanto kariuomenę, leidosi bėgti ir pribėgo Pskovo \nmiestą. Pskovo vyrai, matydami jį esant dorą ir išmin\ntingą vyrą, išsirinko jį savo valdovu ir ėmė vadinti \nPskovo didžiuoju kunigaikščiu2 2 .
Daumantas į Sinajaus kalną ir pakrikštija vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios ir mokosi iš šventųjų knygų ir nusikerpa pagal vienuolišką stotą Šventajame kalne ir, prabuvęs Šventajame kalne trejus metus, ir pareina į savo žemę ir grįžta iš Sinajaus kalno pas savo tėvą kunigaikštį Mindaugą ir įkuria sau vienuolyną.
PDF 60
Ir Vilnia [Vilnius] buvo priverstas duoti duoklę Ugrų karaliui (tikriausiai Ha ličo) už saugojimą nuo didžiojo ku nigaikščio Mstislavo Rogvoldovi- čiaus. Ir vilniečiai paėmę sau iš Cargrado [Konstantinopolio] Poloc ko kunigaikščio Rostislavo Rogvol- dovičiaus vaikus - kunigaikštį Do- vilą ir jo brolį kunigaikštį Maukoldą ir tai pirmasis Vilniuje kunigaikštis Dovilas, didysis Maukoldo brolis, o jo vaikai: Vidas, kurį žmonės Vilku vadino, ir Erdenas kunigaikštis, o Er- denas sūnus pasikrikštijo, buvo val dovas Tvėrėje, kuris prieš Petrą, prieš stebukladarį, neramumą sukėlė, va dino jį Andriejumi, rašė prieš stebuk ladarį melagingus žodžius, o Mau koldo sūnus Mindaugas, o Mindaugo kunigaikščio vaikai: Višlegas (ar tik ne vienuolis Vaišelga) ir Daumantas. Tą patį Vaišelgą pasirenka viešpats ir eina jis į Sinajaus kalną ir pakrikš tija vardan Tėvo ir Sūnaus ir Švento sios Dvasios ir mokosi iš šventųjų knygų ir nusikerpa pagal vienuoliš ką stotą Šventajame kalne ir, prabu vęs Šventajame kalne trejus metus, ir pareina į savo žemę ir grįžta iš Sina jaus kalno pas savo tėvą kunigaikštį Mindaugą ir įkuria sau vienuolyną.
Daumantas praliejąs Mindaugo, išžudžiusio savo artimuosius, kraują.
PDF 108
Už ištremtus savo brolius tegu jis praliejąs Mindaugo, iš- žudžiusio savo artimuosius, kraują. Niekada prie jo nebūsią galima lengviau prieiti, kaip tada, kai, išren gęs į Mažo vi ją geriausiuosius pulkus, pats liksiąs be apsaugos. Jeigu prireiksią jėgos, Treniotai į pagalbą atskubėsianti jam atsidavusi žemaičių kariuomenė, be to, ir jis pats laiku atsirasiąs su naugardukiečių ka riais.
Kojelavičius vaizduoja Daumantą po šermenų prievarta pasilikusį Narimanto žmoną, kad ši jam guolyje pavaduotų mirusiąją.
PDF 140
Kai baigėsi šer\nmenys, Daumantas, pagarbiai išlydėjęs svečius, prie\nvarta pasiliko valdovo žmoną, norėdamas, kad ji jam \nguolyje pavaduotų mirusiąją. Patyręs savo bei žmonos \nskriaudą, Narimantas liūdėjo, niršo, grasino, tuo tar\npu tas, kuris per aistrą buvo \nU ž D a u m a n to p ik ta - \npraradęs protą, nusikaltimą\nd a r y t ę \nN a rim a n ta s \nparėmė užsispyrimu: pamy-\nk e ršiįa karu \nnęs dorovę, jis arba nematė\npavojų, arba jų nepaisė. To\ndėl valdovas buvo priverstas griebtis ginklo ir pradėti \nkarą su broliu.
Kojelavičiaus pasakojime Daumantas buvo išrinktas kunigaikščiu, o jį išrinkusieji, pašalinę Kęsgailos pareigūnus, rėmė Mykolą.
PDF 473
Šie, išviję arba atleidę iš tarnybų pareigūnus, kuriuos Kęsgailą, vykdamas į seimą, buvo palikęs, ir išsirinkę kunigaikščiu Daumantą, visi lyg vienas rėmė Mykolą. Prašvitus pavasariui, Kazimie ras,įsakė kariuomenei traukti prie Nevėžio; neilgai už trukęs, ir pats čia atvyko su ištikimiausiais pulkais, pasiryžęs ginklu sutramdyti pasipūtėlius. Jau pulkai ren gėsi keltis per Nevėžį, kai Goštautas, parodydamas di delę nuovoką, pasiūlė palaukti galbūt pats šitai sugal vojęs, galbūt žemaičių didikų prikalbėtas.
Lietuvos metraščio pasakojime Daumantas, tapęs vienuoliu Lauru, prašė Narimanto skirti jam vietą vienuolynui Naugarduko pavieto girioje prie Nemuno.
PDF 59
Tapęs vienuoliu, jis \nsugrįžo pas savo senelį Narimantą ir prašė jį, kad \nskirtų jam vietą Naugarduko paviete, girioje prie Ne\nmuno, kur jis galėtų pasistatyti vienuolyną5. Ir pra\ndžiai pastatė šventojo Prisikėlimo cerkvę. Ir nuo tol \n(vienuolynas] imta vadinti Lauro vienuolynu“.\nBebūnant jam vienuolyne, jo senelis, didysis kuni\ngaikštis Narimantas, pasimirė, o Lietuvos ir 2emaičių \ndidikai pasiėmė sau didžiuoju kunigaikščiu Traidenį7.
Lietuvos metraštis Daumantą vaizduoja sutelkusį pskoviškę ir polockiškę kariuomenę ir žygiavusį į Lietuvą, ketinant tapti Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščiu.
PDF 60
Ir kai Traidenis nesisaugodamas ėjo iš pirties, tie jo vyrai klastingai nužudė 9. O pats Daumantas, sutelkęs savo pskoviškę ir po- lockiškę kariuomenę, ištraukė į Lietuvą, ketindamas tapti Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščiu. Ir minėtasis vienuolis Lauras, lietuviškai vadinęsis Rimantu, o rusiškai Vosyliumi, gedėdamas dėl savo tė vo, didžiojo kunigaikščio Traidenio, mirties ir atsisa kęs vienuolystės, atvyko pas didikus ir, sušaukęs visas lietuvių jėgas, patraukė prieš Daumantą, degdamas troš kimu atkeršyti už savo tėvo kraują.
Tarp kitų svečių buvęs tenai Daumantas su žmona, se seria nabaštikės, kurią tenai Mindaugas taip pamė gęs, jog, geisdamas ją už žmoną sau paskirti, būk nebįdavęs daugiaus jos Daumantui, kursai, tuomi būdamas abydytu ir negaudamas teisybės, būk su sitaręs su.
PDF 403
Noris gudų rašytojai sako, jog tuo laiku būk nusti pusi karalienė Morta, į kurios budynę daugybė di duomenės Lietuvos ir Žemaičių susirinkusi ir palai dojusi ją pagal ūkės dobę su didžia iškilme. Tarp kitų svečių buvęs tenai Daumantas su žmona, se seria nabaštikės, kurią tenai Mindaugas taip pamė gęs, jog, geisdamas ją už žmoną sau paskirti, būk nebįdavęs daugiaus jos Daumantui, kursai, tuomi būdamas abydytu ir negaudamas teisybės, būk su sitaręs su Treniota, kunigaikščiu Žemaičių, ir Taut vilu, kunig. Polocko, Mintautą nugaluoti.
Nustipus Daumantui, urėdui Polocko, ūkėjai, kitą kartą, kaip sakiau, krievais, arba krivičiais, vadinami, jau krikščionys ir į gudus išvirtę, kuriuos šiandien vadina baltaisiais gudais nuo to, jog dėvė jo lietuviškai, o kalba gudiškai jaugiai su lietuvių.
PDF 498
Lygia dalia lietuviai antrą kariauną kryžėjų, nuo Gardino grįžtančią, ke liose kruvinose mūšose pergalėjo. Ateinantį metą rados lietuviams Guduose nauja karė. Nustipus Daumantui, urėdui Polocko, ūkėjai, kitą kartą, kaip sakiau, krievais, arba krivičiais, vadinami, jau krikščionys ir į gudus išvirtę, kuriuos šiandien vadina baltaisiais gudais nuo to, jog dėvė jo lietuviškai, o kalba gudiškai jaugiai su lietuvių kalba.
Karalius pasiuntė kariauną ir įsakė savo vasalui Daumantui atvykti su Nalšios kunigaikštystės pulkais; Daumantas atvyko į kovos lauką ir susijungė su karaliaus pajėgomis.
PDF 199
Karalius nusiuntė kariauną, vadovaujamą žmogaus, ku\nrio vardo kronikos nemini, ir paliepė Daumantui atvykti \npagalbon su Nalšios kunigaikštystės pulkais. Šis buvo jo \nvasalas, tad atvyko į kovos lauką ir susijungė su kara\nliaus pulkais.
Teodoras Narbutas aprašo, kad rugsėjo 12 d. Treniotos ir Daumanto vadovaujami sąmokslininkai klastingai užpuolė miegančio karaliaus palapinę ir nužudė jį kartu su dviem sūnumis.
PDF 200
Sąmoksli\nninkai, nutaikę progą, Treniotos ir Daumanto vedami, rug\nsėjo 12 dieną užpuolė miegančio karaliaus palapinę ir \nklastingai nužudė jį kartu su dviem sūnumis.
Teodoras Narbutas skiria du Daumantus: Mindaugo sūnėną Daumantą, kurį vadina žudiku ir nurodo dingus bei vėliau žuvus mūšyje, ir Daumantą Senąjį, Germanto sūnų, valdžiusį bei mirusį Pskove.
PDF 536
Be Daumanto, karaliaus Mindaugo sūnėno ir žudi\nko, kuris nežinia kur buvo dingęs, o paskui žuvo mūšyje \n(§ 990), buvo Daumantas, pramintas Senuoju, Germanto \nsūnus; viešpatavo ir mirė Pskove.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Čia minimas Gedimino sūnus Na rimantas gyveno 1277— 1348.II.2. 3 Daumanto vardas, veikiausiai, paimtas iš 1M ir kitų rusų metraščių minimo XIII a. antrosios pusės Nalšios žemės kunigaikš čio, persikėlusio j Pskovu ir tapusio Pskovo kunigaikščiu.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
laikos didysis kunigaikštis Daumantas pasiuntė šešis vyrus, kad jo brolį Traidenį nužudytų. Ir kai Traidenis nesisaugodamas ėjo iš pirties, tie jo vyrai klastingai nužudė 9. O pats Daumantas, sutelkęs savo pskoviškę ir po- lockiškę kariuomenę, ištraukė į Lietuvą, ketindamas tapti Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščiu. Ir minėtasis vienuolis Lauras, lietuviškai vadinęsis Rimantu, o rusiškai Vosyliumi, gedėdamas dėl savo tė vo, didžiojo kunigaikščio Traidenio, mirties ir atsisa kęs vienuolystės, atvyko pas didikus ir, sušaukęs visas lietuvių jėgas, patraukė prieš Daumantą, degdamas troš kimu atkeršyti už savo tėvo kraują.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Nalšios kunigaikštis Daumantas (iš kurio Mindaugas paveržė žmoną), veikęs išvien su stipriausiu Mindaugo varžovu Treniota, 1263 m. nužudė Mindaugą