Santrauka
Narbutas Avitą vaizduoja kaip visigotų išrinktą imperatorių, kuris 457 m., Ricimerui įsakius, atsisakė aukšto posto.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Narbutas Avitą vaizduoja kaip visigotų išrinktą imperatorių, kuris 457 m., Ricimerui įsakius, atsisakė aukšto posto. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-174253
citata_originali: |
315
Dabar panagrinėkime tai, kaip sekėsi romėnams Va
karų valstybėje. Einanti savo politinio gyvenimo saulė
lydžio link galinga Cezarių valstybė 457 metais, kai
aukščiausias svebų samdytas karvedys Ricimeras, pa
ėmęs valdžią į savo rankas, pademonstravo ypatingą
silpnumą; tuo metu soste sėdėjo imperatorių vaizduojąs
Avitas, kurį po Genseriko užpuolimo visigotai išrinko
imperatoriumi. Jis, Ricimerui įsakius, atsisakė savo aukš
to posto.
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-191371