Augustas II su Petru I susitarė atimti iš švedų Baltijos pajūrį ir į sąjungą įtraukė Daniją bei Brandenburgo kunigaikštį.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 393
Kai Augustas II su Petru I padarė sutartį\n atimti iš Švedų Baltijos pajūrį, tuo metu Švedų karalium buvo\n jaunutis Karolis XII; jam tebuvo vos 18 metų amžiaus. Augus-\n tas II su Petru I, be to, įtraukė į sąjungą Daniją ir Brandenbur-\n go kunigaikštį.
Augustas II nusprendė išvyti švedus iš Livonijos ir ją užvaldyti.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 142
Todėl Augustas 11 nusprendė išvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti. Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją. Augus- tas II pripažino Prūsijos kunigaikštystės “(kartu su Brandenburgu) statuso pakélima _, į karalystės lygmenį, mainais į Prūsijos- „ Brandenburgo įsipareigojimą per savo te- ritoriją nepraleisti švedų kariuomenės.
Žymesnieji bajorijos vadai Augusto II reikalautu raštu paskelbė jį paveldimai ir absoliučiai valdančiu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 392
Norėdami tuo reikalu laimėti, žymesnieji bajorijos vadai net\n buvo pasirašę Augusto reikalaujamą raštą, kuriuo jie visos\n Lietuvos vardu atsižadėjo savo teisių rink-\n tis valdovus ir paskelbė jį absoliutiškai val-\n dančiu didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu su\n paveldėjamąja teise.
Augusto II siekius rėmė dalis Švedijos karaliaus Karolio XII valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 142
Augusto II siekius rėmė ir dalis Švedijos kara- liaus Karolio x11 valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos. Augusto II “planams nepritarė seimas, pareika- lavęs iš Lietuvos teritorijos išvesti jo „ Saksonijos kariuomenę. Augustas 11 buvo pasirengęs padėti iškilti di- dikų giminėms už paramą kovojant prieš švedus, bet jo laviravimas tarp priešiškų stovyklų nebuvo sėkmin- gas, ir paramos nesulaukusi Sapiegų giminė linko ieškoti globos pas švedus.
Petro Didžiojo epocha, sutapusi su saksų laikų pradžia, atvėrė naują laikotarpį ir Augusto II valdymo kontekste.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 37
Ir Rusijai ir lietuvių-lenkų respublikai Petro Didžiojo epocha,\nkuri sutapo su pradžia «saksų laikų» (Augustas II), atvėrė\nnaują laikotarpį.
1706 m. Augustas II Altrandštate sudarė taiką su Karoliu XII, atsisakė Respublikos sosto ir pripažino karaliumi Leščinskį.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 395
Augustas Altrandštate (Saksonijoje) padarė su Karoliu taiką,\n atsižadėjo Respublikos sosto ir pripažino karalium Leščinskį\n (1706 m.).
1697 m. ATR valdovu išrinktas Saksonijos kurfiurstas Augustas II siekė ATR paversti absoliutine monarchija.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 142
buvo išrinktas am- Lietuvos, bet ir Lenkijos teritorijos. Dalis ATR aristokratijos reika-\n\nnetgi pasiekė pergalę prie Darsūniškio, tačiau labiau sekėsi Švedijos\n\nbicingas Saksonijos kiurfiurstas Augustas 11 (Stiprusis). Jis\nsiekė ATR paversti absoliutine monarchija.
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 217
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
Mikalojaus bažnyčios, bet dėl švedų keliamo pavojaus jis galiausiai persikėlė į pranciškonų vienuolyną, kur ir pasimirė 170z m. liepos 7 d., švedams iš Vilniaus jau išžygiavus gilyn į Abiejų Tautų Respublikos žemes35. Bendrą to meto nesaugumo atmosferą tirštino tai, kad, be švedų ir tarpusavyje kovojusių Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bei bajorų grupuočių, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė ir Rusijos kariuomenė. Nors ir būdami Lenkijos ir Lietuvos valdovo Augusto II sąjungininkai, rusų kariai, kaip ir Rusijos caras Petras I, nebuvo jautrūs vietiniams gyventojams.