Asmuo

Andriejus Gostas

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Tą išgirdęs, nabaštikės jaunikis Andriejus Gostas, mozūras, prisiekė karvedžiui Lie tuvos atmonyti.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 556

Tenai belėbaujant lietuviams, du vyresniuoju susivaržė didžiai gražia mergaite ir, vienas antram skaugėdamu jos, atėjo pas patį savo karvedį* teisybės sau lūgoti, kursai, ištraukęs iš pašonės savo kalavijų, visų akivaizdoj ant karto gražią mozūrėlę perskėlęs, metė katram pusę sakydamas, — taip tarės jis teisingai jiedviem grobį perdalijęs. Tą išgirdęs, nabaštikės jaunikis Andriejus Gostas, mozūras, prisiekė karvedžiui Lietuvos atmonyti. To dėjęsis, įlindo, įsispraudė į eilas lietuvių tardamas norįs jiems algauti ir jų rindose kariauti.

t-002vidutinis

Teodoras Narbutas pasakoja, kad bajoraitis Andrius Gostas, asmeniškai įskaudintas Dovydo, įsimaišė tarp Lietuvos kazokų ir prie upės nudūrė Dovydą ietimi, o pats paspruko.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 444

Tuomet tenykštis bajoraitis, vardu Andrius Gostas, arba Gosčiuskis, asmeniškai jo įskaudintas, sugebėjo įsimaišyti tarp Lietuvos kazokų, esančių prie vado, ir, kai, prijoję upę, girdė žirgus, staiga nudūrė jį [Dovydą] iš užpakalio ietimi, o pats paspruko, nors buvo atkakliai