asmuo

Andriejus Gostas

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Tą išgirdęs, nabaštikės jaunikis Andriejus Gostas, mozūras, prisiekė karvedžiui Lie tuvos atmonyti.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 556

Tenai belėbaujant lie tuviams, du vyresniuoju susivaržė didžiai gražia mergaite ir, vienas antram skaugėdamu jos, atėjo pas patį savo karvedį* teisybės sau lūgoti, kursai, ištraukęs iš pašonės savo kalavijų, visų akivaizdoj ant karto gražią mozūrėlę perskėlęs, metė katram pusę sakydamas, — taip tarės jis teisingai jiedviem grobį perdalijęs. Tą išgirdęs, nabaštikės jaunikis Andriejus Gostas, mozūras, prisiekė karvedžiui Lie tuvos atmonyti. To dėjęsis, įlindo, įsispraudė į eilas lietuvių tardamas norįs jiems algauti ir jų rindose kariauti.

t-002vidutinis

Teodoras Narbutas pasakoja, kad bajoraitis Andrius Gostas, asmeniškai įskaudintas Dovydo, įsimaišė tarp Lietuvos kazokų ir prie upės nudūrė Dovydą ietimi, o pats paspruko.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 444

Tuomet tenykštis bajoraitis, vardu \nAndrius Gostas, arba Gosčiuskis, asmeniškai jo įskau\ndintas, sugebėjo įsimaišyti tarp Lietuvos kazokų, esančių \nprie vado, ir, kai, prijoję upę, girdė žirgus, staiga nudūrė \njį [Dovydą] iš užpakalio ietimi, o pats paspruko, nors \nbuvo atkakliai