Santrauka
Adomas Bremenietis Narbuto pasakojime minimas kaip šaltinis apie Upsalos šventovę, šventąjį medį, žynius ir apeiginius vandenis. Narbutas juo remiasi aiškindamas švedų protėvių tikėjimą ąžuolo šventumu ir šaltinių ar šulinių reikšmę prie šventyklų. Kartu Narbutas pripažįsta, kad Adomas Bremenietis, kaip ir kiti užsienio kronikininkai, nemini Prūsijos krivio.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas rašo, kad Adomas Bremenietis mini šventąjį ąžuolą prie Upsalos, o Albertas Krantcas nurodo, jog jo rūšies nebuvo galima nustatyti.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas, remdamasis Adomu Bremeniečiu, teigia, kad švedų protėviai laikėsi tikėjimo ąžuolo šventumu.
| c-002 | |||
t-003 Narbutas nurodo, kad Adomas Bremenietis paliko žinių apie prie šventyklų buvusius apeiginius šaltinius ir šulinius.
| c-003 | |||
t-004 Narbutas cituoja Adomą Bremenietį apie Upsalos žynius, kurie esą buvo įpratę tarnauti piktosioms dvasioms.
| c-004 | |||
t-005 Narbutas pripažįsta, kad Adomas Bremenietis ir kiti užsienio kronikininkai nemini Prūsijos krivio.
| c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas pripažįsta, kad Adomas Bremenietis ir kiti užsienio kronikininkai nemini Prūsijos krivio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Čia panagrinėsime dar trečią priekaištą, kuris galėjo būti iškeltas prieš krivio buvimą Prūsijoje praeityje, tai yra kad vi siškas visų kitų istorijos šaltinių tylėjimas Dusburgiečio pra nešimą apie tą krivį daro labai abejotiną. Tai tiesa, kad joks užsienio kronikininkas, joks istorijos šaltinis - nei Vulfstanas, nei Ditmaras Merzeburgiškis, nei Adomas Bremenietis, nei Helmoldas, nei lenkų kronikininkai, nei jokie dokumentai nė vienu žodžiu neužsimena apie krivį. Tačiau norint suvokti prie kaišto esmę, reikia visą dalyką panagrinėti šiek tiek iš arčiau.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |